Senųjų menų studijos kartu su Vasario 16-osios fondu įgyvendinta iniciatyva „Signatarai eina fotografuotis“ sulaukė įvertinimo už originalumą pažymint Valstybės atkūrimo dieną.

Akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ apdovanojimas prezidentūroje įteiktas Senųjų menų studijai už kartu su garsiu ispanų režisieriumi Adrianu Schvarzsteinu suorganizuotą teatralizuotą 20-ies signatarų eiseną Vilniuje. Vasario 16-ąja Vilniaus centre surengtas performansas sulaukė gausaus aplinkinio dėmesio.

„Signatarai eina fotografuotis“ antrus metus rengiama iniciatyva.

Gatvės teatro renginiai Lietuvoje nėra įprasti. Čia svarbiausias veikėjas ir dramaturgas yra žiūrovas, o scenografija – gatvė. Šio žanro pobūdis ir esmė – improvizacija, kuri suteikia galimybę kiekvieną kartą ta pačia tema sukurti naują spektaklį. Pagrindinis Adriano Schvarzstein‘o kūrybos braižas – ypatingas ryšys su publika: „Manau, kad visa meninė veikla turi paliesti ir nustebinti žmones. Gatvės teatre tai yra „tiesioginė“ funkcija, nes nėra jokių filtrų, atstumo nuo žiūrovo. Be to, tai leidžia išprovokuoti reakcijas, rodančias žmonių, dalyvaujančių renginyje, savybes. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas – atskleisti ypatingos dienos – vasario 16-osios džiaugsmą. Tai laiminga diena, kai žmonės labiau atsiveria ir gali jausti, matyti, girdėti ir būti drauge. Manau, kad bet kokia šventė, kuri veda gyventojus link identiteto stiprinimo, konstruktyvios ir draugiškos aistros, kuri užpildo mus pasididžiavimu ir emocijomis, yra verta būti švenčiama.“

Renginio „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai puoselėja viltį sukurti kasmetinę tradiciją, kuomet minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną vilniečiai galėtų išvysti ir kitą – šiltą, estetišką ir šiek tiek provokuojantį Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo šventės atspalvį.

Prezidentės inicijuotos akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ metu iš viso paskelbta beveik 4 tūkst. šventinių sumanymų, o vėliavomis įvertinta ir į Prezidento rūmus pakviesta per pusantro šimto iniciatyvų autorių.

Praėjusių metų Vasario mėnesį veiklą pradėjęs fondas per metus sulaukė beveik 100 pareiškėjų dėmesio. Didelio jų aktyvo tikimąsi ir šiais metais. Pateikti paraiškas fondui gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Kitas Vasario 16-osios fondo tarybos susirinkimas įvyks II-ąjį ketvirtį. Pareiškėjams rekomenduojama pateikti paraiškas iki balandžio 15 d., kad tarybos nariai spėtų susipažinti ir jas apsvarstyti. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.

Iš Urugvajaus į Lietuvą keliauja daugiau negu 20 kg archyvinės medžiagos, surinktos iš ten gyvenančios lietuvių bendruomenės.

Tarp gabenamų dokumentų – pirmieji Urugvajuje leisti lietuviški laikraščiai „Darbas“, „Laisvoji Lietuva“, „Urugvajaus lietuvių kolonijoje“, „Naujoji banga“, taip pat tarpukario lietuvių susirašinėjimai su Pietų Amerikos lietuviais, visas Urugvajaus lietuvių bendruomenės archyvas – minėjimų, susirinkimų, kongresų fotografijos, teatro, renginių afišos, diplomatų kalbos. Ekspediciją į Urugvajų ir Argentiną finansavo Vasario 16-osios fondas.

Anot Lietuvos literatūros ir meno archyvo specialistės ir ekspedicijos Urugvajuje vadovės Vaidos Jonušytės, Urugvajuje atrasti archyviniai dokumentai svarbūs tuo, kad apie užsienio lietuvių veiklą vis dar žinoma nelabai daug. Urugvajaus lietuvių sukaupti archyviniai dokumentai „Susikūrusios lietuvių bendruomenės aktyviai palaikė Lietuvą okupacijos laikotarpiu ne tik leisdamos atsišaukimus spaudoje, bet ir organizuodamos šventes, šokių vakarus, teatro pasirodymus viešose erdvėse, taip pat atstovaudamos Lietuvai konferencijose, parodose, leisdamos ir platindamos Lietuvos istorijos knygas, bukletus, plakatus“, – teigė V.Jonušytė.

Taip pat į Lietuvą gabenami Urugvajuje esančioje lietuvių bažnyčioje aptikti muzikanto Miko Petrausko kūriniai, diplomatų Berutės Žukas ir Kazimiero Graužinio surinkti dokumentai, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvių aktyvistų fronto, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto raštai, taip pat garsaus Urugvajaus dailininko Alfredo Stanevičiaus darbai. Šie dokumentai bus tyrinėjami Lietuvos literatūros ir meno archyve.

Pirmuosius veiklos metus Vasario 16-osios fondas užbaigė pasirašydamas sutartis dėl septynių naujų istorijos ir kultūros projektų finansavimo. Iš viso per pirmuosius metus fondas pasirašė 16 paramos teikimo sutarčių, kurių vertė beveik 150 tūkst. eurų, bei skyrė po 100 tūkst. eurų Lietuvos istorijos instituto bei Lietuvos nacionalinio muziejaus įgyvendinamiems projektams.

Naujausias fondo remiamas projektas – Signatarai eina fotografuotis jau šį šeštadienį 10:45 val. prie Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus į teatralizuotą eiseną sukvies vilniečius ir miesto svečius. Eisenos pabaiga – 11:30 prie Signatarų namų.

Spalio mėnesį įvykusio tarybos susirinkimo metu buvo svarstoma daugiau kaip 30 pareiškėjų projektai. Taryba, vertindama pagal projektų aktualumą visuomenei bei valstybingumo stiprinimui, atrinko, jų nuomone, geriausiai parengtus ir svarbiausius projektus.

Dėmesys edukacijai

Tarybos pirmininkas Rimantas Miknys šį kartą džiaugėsi, kad buvo palankiai įvertinti projektai, skirti jauniausiai – mokyklinio amžiaus – auditorijai.

„Edukacija per interaktyvumą, per žaidimus itin svarbi stiprinant jauniausios auditorijos domėjimąsi istorija. Tai pirmas žingsnis siekiant, kad jauni žmonės norėtų ateiti į muziejus, parodas, pradėtų domėtis savo šalies istorija. Itin vertiname tokius projektus, kurie peržengia fizines ribas, apima daugiau nei istorijos vadovėlių rėmai ir gali būti pasiekiami iš namų ar bibliotekų kompiuterio. Fondo misija, kad Lietuvos istorija nebūtų vien tik istorikų užsiėmimas“, – teigė tarybos pirmininkas R. Miknys.

Fondo taryba finansavimą skyrė dviem projektams, kurie orientuoti į edukaciją per žaidimus: istorinių žemėlapių „Minecraft“ platformoje sukūrimui bei Merkinės krašto muziejaus projekto „Lietuvos partizanų kovų su sovietų okupantais interaktyvaus žaidimo“ I etapo finansavimui.

Pirmąjį projektą įgyvendinti planuojama jau šiais metais.

Įvertina šimtmečiui skirta paroda

Parama taip pat skirta dviejų knygų leidimui – Dainiaus Junevičiaus „Abdonas Korzonas – pirmasis Vilniaus vaizdų fotografas“, bei Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus išleidžiamai knygai „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888-1932“. Su daugeliu Vasario 16-osios fondo leidinių skaitytojai jau greitai galės susipažinti ir Vilniaus knygų mugėje.

Knygos apie V. Dubeneckį viršelis (leidėjų nuotr.)

Vasario 16-osios fondas taip pat prisidėjo prie Vilniuje kuriamo Litvakų kultūros centro finansavimo bei skyrė finansavimą archyvinių dokumentų paieškai Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Už indėlį į valstybingumo stiprinimą ir lietuviškumo puoselėjimą buvo paskirta premija Bažnytinio paveldo muziejui, 2018 m. surengusiam tarptautinę parodą „Šv. Kazimiero gerbimo istorijos šedevrai: Lietuva – Italija“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Daugiau galimybių

Praėjusių metų Vasario mėnesį veiklą pradėjęs fondas per metus sulaukė beveik 100 pareiškėjų dėmesio. Didelio jų aktyvo tikimąsi ir šiais metais. Pateikti paraiškas fondui gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.

Kitas Vasario 16-osios fondo tarybos susirinkimas įvyks II-ąjį ketvirtį. Pareiškėjams rekomenduojama pateikti paraiškas iki balandžio 15 d., kad tarybos nariai spėtų susipažinti ir jas apsvarstyti. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.

UAB Koncernas „MG Baltic“ Vasario 16-osios fondui paskyrė milijoną eurų. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai.

Norite neįprastai paminėti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną? Senųjų menų studija ir garsus ispanų režisierius Adrianas Schvarzstein’as kviečia įsiamžinti su signatarais gatvėje. Vasario 16-osios rytą, atsukus laiko mašiną atgalios, teatralizuota dvidešimties signatarų eisena pajudės nuo Teatro, muzikos ir kino muziejaus link Signatarų namų Pilies gatvėje.

 Idėja priartinti 1918 m. istoriją prie šiuolaikinio žmogaus kilo Lietuvos nacionalinio muziejaus vyriausiajam dailininkui Eimantui Ludavičiui ir šokėjai ir choreografei Jūratei Širvytei-Rukštelei. Pasitelkiant gatvės teatrą – pačią demokratiškiausią meno formą, kūrėjai bando į žmogiškumą ir istorinę tikrovę pažvelgti be perdėto iškilmingumo ir įprasto paviršutiniškumo. Eisena-performansas simbolizuoja įvykį, kai nepriklausomybės aktą pasirašę signatarai traukia fotografuotis chrestomatinei nuotraukai, kuri anuomet buvo padaryta Gedimino prospekte įsikūrusioje Aleksandros Jurašaitytės fotoateljė. Pirmą kartą pernai pristatytas renginys „Signatarai eina fotografuotis“ pranoko organizatorių lūkesčius – eiseną fiksavo minios žmonių, taip įtakodamos spektaklio dramaturgiją ir atlikėjų trajektoriją. Žiūrovų pageidavimu eisena bus pakartota ir šiais metais, tik su kitais aktoriais ir nauju maršrutu, projektą remia Vasario 16-osios fondas.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė. O kas vyko po to, kai signatarai pasirašė dokumentą, nulėmusį mūsų valstybės likimą? Kaip signatarai reaguotų į šiomis dienomis vykstančius įvykius? Šiuos klausimus kelia projekto „Signatarai eina fotografuotis” kūrėjai.

Eisenai buvo ieškomi kūrybingi ir aktyvūs žmonės su scenine patirtimi – aktoriai, šokėjai, vaidybos studentai ir visi mylintys scenos meną. Signatarų kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė nuo 1986 m. kuria kostiumus teatrui, kinui, televizijai, reklamai, dalyvauja tarptautiniuose kino projektuose.

Dėmesį kaustančiai procesijai vadovauti pakviestas cirko ir gatvės teatro spektaklių kūrėjas, operos teatro režisierius, aktorius, komikas ir nepaprastos energetikos menininkas – Adrianas Schvarzstein‘as iš Ispanijos. Nors režisierius nėra Lietuvos pilietis, jo motinos senelis buvo litvakas nuo Baltstogės (dabar Lenkija). Pasak Adriano, jam, aistringai apsėstam istorija ir teatru žmogui, nesunku įsivaizduoti, kokią svarbą turi Nepriklausomybės iškovojimas lietuviams ir ką ši data reiškia Lietuvai.

„2018 m. man teko režisuoti vieną Dainų šventės renginių filharmonijoje. Taigi, teko gerai išstudijuoti pagrindinius istorinius ir kultūrinius Lietuvos lūžius. Tuomet supratau, kad ne tik įdomu, bet ir svarbu pamatyti, koks sudėtingas dalykas yra istorija. O požiūris į ją visada bus toks pat įvairus, kaip ir faktų aiškinimas. Pabrėžiu, jog mūsų eisena – ne personalijų mėgdžiojimas ar atkartojimas, o bendros idėjos ir jausmo perteikimas.“, – sako režisierius A. Schvarzstein‘as.

Gatvės teatro renginiai Lietuvoje nėra įprasti. Čia svarbiausias veikėjas ir dramaturgas yra žiūrovas, o scenografija – gatvė. Šio žanro pobūdis ir esmė – improvizacija, kuri suteikia galimybę kiekvieną kartą ta pačia tema sukurti naują spektaklį. Pagrindinis Adriano Schvarzstein‘o kūrybos braižas – ypatingas ryšys su publika: „Manau, kad visa meninė veikla turi paliesti ir nustebinti žmones. Gatvės teatre tai yra „tiesioginė“ funkcija, nes nėra jokių filtrų, atstumo nuo žiūrovo. Be to, tai leidžia išprovokuoti reakcijas, rodančias žmonių, dalyvaujančių renginyje, savybes. Tačiau pagrindinis mūsų tikslas – atskleisti ypatingos dienos – vasario 16-osios džiaugsmą. Tai laiminga diena, kai žmonės labiau atsiveria ir gali jausti, matyti, girdėti ir būti drauge. Manau, kad bet kokia šventė, kuri veda gyventojus link identiteto stiprinimo, konstruktyvios ir draugiškos aistros, kuri užpildo mus pasididžiavimu ir emocijomis, yra verta būti švenčiama.“

Renginio „Signatarai eina fotografuotis“ kūrėjai puoselėja viltį sukurti kasmetinę tradiciją, kuomet minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną vilniečiai galėtų išvysti ir kitą – šiltą, estetišką ir šiek tiek provokuojantį Lietuvos Nepriklausomybės minėjimo šventės atspalvį.

Eisenos pradžia – vasario 16 d. 10:45 val. prie Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus. Pabaiga – 11:30 prie Signatarų namų.

Pernai metų projekto „Signatarai eina fotografuotis“ akimirkos: