Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus išleido Lietuvos valstybingumo 100-mečiui ir V. Dubeneckio 130-osioms gimimo metinėms dedikuotą monografiją „Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932“.

Joje humanitarinių mokslų daktarė, architektūrologė Lina Preišegalavičienė išsamiai atskleidžia mūsų krašte gerai žinomo architekto, dailininko, pedagogo, „tautinio stiliaus“ ir moderniosios architektūros pradininko bei propaguotojo Vladimiro Dubeneckio gyvenimą ir kūrybą. Žinomo menininko kūrybinis laikotarpis trumpas, trukęs vos daugiau nei dešimtmetį, bet įspūdingai ryškus. Vienas iš išskirtinių V. Dubeneckio kūrybinės biografijos bruožų, kad, būdamas nelietuvis, jis tapo pirmuoju „tautinio stiliaus“ ieškotoju Nepriklausomoje Lietuvoje.

Rusų kilmės menininkas, gyvenęs ir dirbęs Kaune 1919–1932 m., paliko Lietuvai solidų kūrybinį palikimą. Brandžiausias architekto kūrinys – Vytauto Didžiojo muziejaus pastatas Kaune (šiuo metu – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Vytauto Didžiojo karo muziejus) tapo Lietuvos valstybingumo ikona, o pasiūlyta „tautinio stiliaus“ formuluotė daugeliu aspektų virto šiuolaikiniu kolektyviniu Lietuvos gyventojų skoniu. V. Dubeneckio asmenybės, gyvenimo ir kūrybinio palikimo gerbimas yra fenomenalus reiškinys, nes prasidėjo iš karto po menininko mirties 1932 m. ir vyko nepriklausomai nuo besikeičiančios kultūrinės-politinės situacijos.

Paradoksalu, kad iki šiol neturėjome monografijos, nagrinėjančios visų gerbiamos asmenybės gyvenimą ir kūrybą. Vienoje vietoje sukaupta žinoma ir nežinoma istorinė medžiaga daugelį paskatins iš naujo pergalvoti iki šiol nusistovėjusias Lietuvos architektūros ir dailės istorijos žinias. Tyrimas pristatomas su gausia archyvine, bibliografine ir iliustracine medžiaga (272 psl., 712 pozicijų ir 376 iliustracijos). Knyga skirta menotyrininkams, kultūrologams, architektams, dailės studijų studentams ir plačiajai visuomenei besidominčiai Nepriklausomos Lietuvos nacionaline kultūra.

Knygos leidimą dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos ir Vasario 16 fondas (MG Baltic).

Preišegalavičienė, Lina. Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba 1888–1932. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. 272 p.: iliustr. Tekstas lietuvių kalba. Santr. angl., rus. Bibliogr. iliustr. sąrašai, asmenvardžių r-klė.: p. 244-271. ISBN 978-9955-471-66-0

Jūs atvykote gerokai per vėlai. Išmesta, sudeginta, supelijo. Tokius žodžius jau ne kartą girdėjome keliaudami po lietuvių bendruomenes užsienyje ir rinkdami dokumentus bei įrašinėdami prisiminimus. Per vėlai, nes dalis kultūros paveldo ir juos saugančių žmonių paprasčiausiai nesulaukė tų, kurie norėtų išsaugoti palikimą. Dėl to, kaip Lietuvos literatūros ir meno archyvo atstovai, rengiame ekspedicijas, kurių metu fotografuojame, užrašome lietuvių prisiminimus ir patirtis bei renkame pasaulio lietuvių archyvą.

Į Vasario 16-osios fondo remiamą ekspediciją po Urugvajų ir Argentiną vykstame trise: aš – Vaida Jonušytė, Lietuvos literatūros ir meno archyvo projektų vadovė, Austėja Milvydaitė – Montevidėjaus lietuvių bendruomenėje trijų mėnesių praktiką atlikusi „Kūrybiškos Europos“ atstovė ir Berta Tilmantaitė – multimedijų žurnalistė bei fotografė.

Ekspedicija prasideda dar būnant Lietuvoje – prie kavos puodelio apie Urugvajuje gyvenančius lietuvių kilmės asmenis pasakojimais mielai dalinasi iš P. Amerikos į Lietuvą sugrįžę gyventi trečios ir ketvirtos kartos lietuviai. Prieš kelionę pastarieji juokėsi – mūsų ekspedicija aptarinėjama ne tik Argentinoje ir Urugvajuje, bet ir kitų šalių bendruomenėse.

Visą straipsnį skaitykite LRT naujienų portale.

Savaitgalį Vilniaus oro uoste prasidėjo vienas ambicingiausių Vasario 16-osios fondo finansuojamų projektų – tyrėjų grupė išvyko į ekspediciją Urugvajuje ir Argentinoje, iš kur tikisi parvežti reikšmingų išeivių dokumentų.

Ekspedicija truks mėnesį laiko, jos metu planuojama aplankyti Urugvajaus ir Argentinos išeivių bendruomenes bei ieškoti svarbių istorinių dokumentų. Vadinamaisiais Smetonos laikais į Pietų Amerika emigravo tūkstančiai lietuvių, kartu su savimi jie išsivežė ir daugybę svarbių to meto dokumentų, nuotraukų ir kultūros vertybių.

Projektą įgyvendiną Lietuvos literatūros ir meno archyvo specialistai.