Pirmajame Vasario 16-osios fondo tarybos posėdyje buvo pritarta skirti finansavimą pirmosioms paraiškoms, kurių bendra finansavimo suma – daugiau nei 120 tūkst. eurų. Iš viso taryba svarstė daugiau kaip 50 paraiškų, kurių prašoma finansuoti suma viršijo 2 mln. eurų.

Ambicingiausias finansavimą gavęs projektas – siekis iš Australijos ir Urugvajaus pargabenti Lietuvai itin reikšmingų dokumentų archyvą ir sudaryti galimybę visuomenei su juo susipažinti.

„Iš šių ekspedicijų tikimės labai daug. Užsienio valstybėse yra neįkainojami Lietuvos išeivių archyvai, kuriuos norime pargabenti į Lietuvą ir sudaryti visuomenei galimybę su jais susipažinti. Tikimės, kad fondo skirtas finansavimas padės į Lietuvą sugrąžinti daugiau nei 1000 kilogramų dokumentų, tarp kurių gali būti ir itin reikšmingų šalies istorijai“, – teigė Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius, projekto vadovas Juozapas Blažiūnas.

Fondas taip pat prisidės naujų knygų apie Joną Basanavičių išleidimo, Tomo Venclovos knygos „Lietuvos istorija visiems“ ir „Lietuvos valstybės vyriausybių posėdžių protokolai“ leidybos, rengiamų archeologinių kasinėjimų ir mokslinių publikacijų.

Apie visų projektų eigą ir pasiekimus bus informuojama fondo tinklalapyje. Fondas netrukus paskelbs ir šių metų iniciatyvas, kurios bus vykdomos pagal jau skirtą 200 tūkst. finansavimą Lietuvos istorijos institutui ir Nacionaliniam muziejui.

„Taryba gavo labai daug skirtingų paraiškų, tuo labai džiaugiamės ir turėjome daug darbo. Pirmiausia turėjome įvertinti jų atitikimą fondo nuostatams ir tuomet atrinkti geriausius projektus. Džiaugiamės, kad susidomėjimas yra didelis, o tai tik patvirtina, tokių privačių iniciatyvų svarbą ir reikšmę Lietuvos istorijos tyrimams ir mokslinei veiklai“, – teigė tarybos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys.

Anot jo, tarybai darbą palengvino bendras skirtingų sričių specialistų darbas, kurie galėjo deramai įvertinti projektus tiek istorine, tiek finansine prasme. Dalies pareiškėjų buvo paprašyta papildyti ar patikslinti pateiktas paraiškas ir ketinama jas svarstyti artimiausiame fondo tarybos susirinkime.

„Tikimės ir toliau sulaukti vertingų projektų, ypač skatiname jaunuosius mokslininkus ir istorijos entuziastus imtis darbo ir teikti paraiškas“, – teigė R. Miknys.

Kitas Vasario 16-osios fondo tarybos susirinkimas įvyks iki šių metų rugsėjo-spalio mėnesį (nutarta šiek tiek pratęsti pataisų teikimo terminą atsižvelgiant į vasaros atostogas ir gautų paraiškų kiekį). Pareiškėjams rekomenduojama pateikti paraiškas iki rugsėjo, kad tarybos nariai spėtų susipažinti ir jas apsvarstyti. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt

„MG Baltic“ Vasario 16-osios fondui paskyrė milijoną eurų. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai.

Pareiškėjai, kurių projektams buvo pritarta pirmajame susirinkime:

Asociacija „Krantų redakcija“ – Lietuvos kultūros istorijos eskizai žurnale „Krantai“.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras – dokumentų rinkinio „Lietuvos valstybės vyriausybių posėdžių protokolai (1918. XII.9–1920.V.13)“ leidyba.

Lietuvos literatūros ir meno archyvas – Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo, esančio užsienyje (Australija ir Urugvajus) paieška ir sugrąžinimas.

Lietuvos istorijos institutas – Mokslo monografijos „Susigrąžinant praeitį. Lietuvos metrikos istorija ir tyrimai“ teksto vertimas iš lietuvių į anglų kalbą ir leidyba.

Prigimtinės kultūros institutas – archeologinio kasinėjimo darbai „Bedugnės kapinynas: viduramžių Lietuvos valstybės paieškos“.

Arūnas Baltėnas – fotografinis ir garsinis archyvas „Lietuva pasaulyje“.

Naujosios Romuvos fondas – „Atsiskyrėlis iš Suvalkijos“ II ir III dalies leidyba.

Leidybos ir platinimo paramos centras – Tomas Venclova „Lietuvos istorija visiems“ leidyba.